SVALBARDAS (ŠPICBERGENAS)

LIEPOS 3 DIENA, PENKTADIENIS.

SKRYDIS: VILNIUS – OSLAS 14:15 – 15:10
SKRYDIS: OSLAS - LONGJYRBIENAS 18:40 – 21:40

21:40 Atskrendame į  Longjyrbieno oro uostą, esantį 78° šiaurės platumoje – tai šiauriausias civilinis oro uostas pasaulyje!

Po skrydžio pasitiks neįprastas vaizdas: nors lėktuvas leidžiasi vėlai vakare, saulė vis dar švies aukštai danguje! Nes bus poliarinė diena – laikotarpis, kai saulė nenusileidžia už horizonto net naktį. Longjyrbiene ji trunka nuo balandžio 19 iki rugpjūčio 23 dienos, t. y. daugiau nei keturi mėnesiai be nakties. Per šį laiką saulė danguje sukasi žemu lanku, maždaug 35° aukštyje virš horizonto. Poliarinės dienos metu čia niekada nesutemsta – visą jūsų kelionės laiką bus diena, o tamsą pamatysite jau tik sugrįžę namo! Kad galėtų pailsėti, vietiniai temdo langus storomis užuolaidomis arba nuleidžia žaliuzes, nes miegoti esant nuolatinei šviesai nėra paprasta.

Longjyrbienas – pagrindinis ir didžiausias Špicbergeno salyno miestas bei šiauriausia nuolat gyvenama vietovė pasaulyje, iš čia išvyksta mokslininkų ekspedicijos į vos už kelių šimtų kilometrų nutolusį Šiaurės ašigalį. Mieste gyvena virš dviejų tūkstančių žmonių, atvykusių iš daugiau nei 40 pasaulio šalių. Tačiau, nepaisant atokumo, miestelis turi viską, ko reikia gyvenimui: šiauriausią universitetą pasaulyje – UNIS (University Centre in Svalbard), šiauriausią degalinę, šiauriausią bažnyčią, paštą su Šiaurės Ašigalio antspaudais, barus ir restoranus, parduotuves, muziejus, meno galerijas ir net šiauriausią alaus daryklą pasaulyje.

Čia jūs įkvėpsite gryno ir gaivaus Arkties oro. Vasarą, Poliarinės dienos metu temperatūra Svalbarde svyruoja nuo +2 iki +8 °C, bet švarus ir gaivus Arkties oras sukuria ypatingą nuotaiką.

Pervežimas į viešbutį.
Nakvynė viešbutyje Longjyrbiene.

LIEPOS 4 DIENA, ŠEŠTADIENIS. LONGJYRBIENAS.

Pusryčiai. Po pusryčių leisimės į pažintį su Longjyrbienu. Miestą 1906 m. įkūrė amerikietis verslininkas Johnas Munroe Longyear, pradėjęs čia anglies gavybą ir pavadinęs miestą savo vardu. Daugiau nei šimtmetį anglies kasyba buvo vietos gyvenimo pagrindas – čia veikė šachtos ir miestelio gyvenimas sukosi aplink jas. Paskutinė kasykla uždaryta 2025 metų vasarą ir dėl netikėto sutapimo, mums teko ten būti paskutinę darbo dieną prieš uždarymą. Tai akivaizdus Svalbardo virsmas iš pramoninės gyvenvietės į mokslo, tyrimų ir turizmo centrą.

Šiandien Longjyrbiene gyvenanantys žmonės dirba mokslinių tyrimų stotyse, universitete, muziejuose ir turizmo sektoriuje. Nepaisant atšiauraus klimato, gyvenimas čia gyvybingas. Ypatingą vietą užima Svalbardo universitetinis centras (UNIS) – šiauriausias universitetas pasaulyje, kur studentai ir mokslininkai iš įvairių šalių atlieka Arkties klimato, biologijos, geologijos ir ledynų tyrimus.

Aplankysime vieną svarbiausių vietų Longjyrbiene – Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą (Svalbard Global Seed Vault), dažnai vadinamą „Pasaulio sėklų banku“ arba net „Paskutinės dienos seifu“. Ji įrengta giliai Platåberget kalno viduje, maždaug 120 metrų aukštyje virš jūros lygio, kad būtų apsaugota nuo potvynių. Saugykla atidaryta 2008 metais ir joje laikoma daugiau kaip milijonas skirtingų sėklų mėginių iš viso pasaulio – nuo ryžių ir kviečių iki retų augalų. Čia saugomos visos svarbiausios kultūrinių augalų rūšys, kad žmonija galėtų atkurti pasėlius po stichinių nelaimių, ar genetinių praradimų. Į vidų niekas, išskyrus mokslininkus ir saugyklos prižiūrėtojus, negali patekti – lankytojai sustoja prie įėjimo, kur matyti tvirti metaliniai vartai, įrėminti į kalno uolą. Įėjimas apšviestas šalta mėlyna šviesa – ji simbolizuoja ledą, viltį ir gyvybės tęstinumą. Nors iš pažiūros tai tik tylus statinys ant apledėjusio šlaito, ši vieta laikoma vienu svarbiausių mūsų planetos ateities simbolių – čia saugomas pats gyvybės pagrindas.

Kitas įdomus paprotys – nusiauti batus prieš įeinant į pastatus. Tai taikoma daugelyje vietų: viešbučiuose, muziejuose, restoranuose, net bažnyčioje. Įėjimuose stovi specialios lentynėlės batams, o svečiams padedamos šlepetės. Šis įprotis atsirado dar anglies kasybos laikais, kai darbininkai grįždavo iš šachtų su juodais, anglimis aplipusiais batais. Kad neprišiukšlintų patalpų, visi juos nusiaudavo – ir ši tvarka, virtusi tradicija, išliko iki šiol.

Daugelis dalykų Svalbarde jus nustebins ir tai patirti galima tik čia atvykus. Longjyrbiene draudžiama gimdyti – visos būsimos mamos išskraidinamos į žemyną. Draudžiama ir laidoti – yra išlikusios tik mažos senų laikų kapinaitės. Miestelyje nėra medžių ar krūmų, todėl vasarą žemę dengia tik samanos, kerpės ir trumpalaikiai arktiniai gėlių žiedai. Žiemą, kai saulė pusę metų nepakyla virš horizonto, gyvenimas persikelia į šiltas kavines, bibliotekas ir muziejus.
Kadangi visame Svalbarde laisvai klajoja baltosios meškos, už miesto ribų gyventojai ir keliautojai privalo nešiotis ginklus – tai viena neįprastų vietos taisyklių. Aplink miestą sustatyti draudžiamieji ženklai ir toliau be šutuvo eiti negalima. Nes Svalbarde baltųjų meškų daugiau negu 3000! Mieste nerakinamos namų ar automobilių durys – tai daroma tam, kad prireikus būtų galima greitai pasislėpti nuo netikėtai pasirodžiusio plėšrūno. Tokia tradicija, gimusi iš būtinybės, išliko iki šių dienų ir vietiniams atrodo visiškai įprasta.

Aplankysime Šiaurės ašigalio ekspedicijų muziejų. Čia pristatoma įspūdinga poliarinių kelionių istorija: ekspedicijos į Šiaurės ašigalį pėsčiomis, slidėmis, šunų rogėmis, valtimis ir net dirižabliais. Ekspozicijoje išvysite originalius dokumentus, laikraščius, nuotraukas, filmus, laivų ir lėktuvų modelius – tikrus liudijimus apie žmonių drąsą ir atkaklumą siekiant pasiekti šiaurės ašigalį.

Po apsilankymo muziejuje – laisvas laikas miestelyje. Galėsite pasivaikščioti po centrą, užsukti į vietines parduotuvėles ar jaukias kavinukes su vaizdu į snieguotus kalnus.

Šią dieną galite leistis tyrinėti Svalbardą, pasirinkdami rytinius ar vakarinius papildomus turus*. (Papildomi turai aprašyti programos pabaigoje)

Nakvynė viešbutyje Longjyrbiene.

LIEPOS 5 DIENA. LONGJYRBIENAS.

Pusryčiai. Po pusryčių aplankysite Svalbardo muziejų, kuris suteikia puikią salyno istorijos ir gamtos apžvalgą. Čia pristatoma poliarinių ekspedicijų, banginių medžioklės ir kasybos istorija, o modernios ekspozicijos leidžia pajusti, kaip gyvena žmonės atšiaurioje Arktyje. Muziejuje veikia suvenyrų krautuvėlė – galima įsigyti vietinių rankdarbių, megztų vilnonių kepurių, šalikų ar suvenyrų, pagamintų Svalbarde.

Vėliau keliausite į Barenco stovyklavietę, pavadintą olandų keliautojo Vilhelmo Barenco vardu – jis 1596 m. pirmasis atrado Špicbergeną ir davė jam vardą („Spitsbergen“ reiškia „smailios uolos“). Stovyklavietė – puiki vieta sustoti, pasimėgauti vaizdais ir susipažinti su ankstyvųjų poliarinių tyrinėtojų istorijomis.

PLAUKIMAS POLIARINIU LAIVU

Ir štai pagaliau ilgai lauktas momentas – įlipsite į poliarinį laivą, įsikursite kajutėse, o kapitonas pakels inkarą! Pamojuosite tolstančiam krantui ir prasidės didysis arktinis nuotykis – kelionė tarp ledynų ir laukinės gamtos, kur už kiekvienos nuplauktos jūrmylės atsivers naujas napažintos šiaurės paveikslas.  

Arkties vandenynas jus nustebins savo besikeičiančiomis spalvomis, o kalnų viršūnės dar likusio sniego raštais. Bet didžiausias sujudimas prasideda laive, kai už borto pastebimi šiaurės gyvūnai - jūrų liūtai, ruoniai, ar ant pakrančių akmenų tingiai besišildantys jūrų vėpliai. Keliautojus labai džiugina susitikimai su jais - visi čiumpa fotoaparatus, telefonus, gaudo unikalius kadrus, ar filmuoja nepakartojamas akimirkas. Ne veltui sakoma, kad Svalbarde galima pamatyti geriausius naujausių modelių fotoapratus – šis kruizs viena iš fotografų svajonių! Virš galvų sukasi žuvėdros, vandens paviršiumi „bėgioja“ raudonsnapiai pufinai, o krante žolę rupšnoja šiaurės elniai.

Pirmasis sustojimas – slaviška gyvenvietė Barencburgas, ilgus metus priklausiusi Rusijai. Čia vis dar gyvena apie 500 žmonių – daugiausia angliakasiai ir jų šeimos. Aplankysite vietos muziejų, kuriame eksponuojama įdomi artefaktų kolekcija, pasakojanti šio atšiauraus, bet išskirtinio krašto istoriją.

Nakvynė poliarinio laivo kajutėje

LIEPOS 6 DIENA. PLAUKIMAS POLIARINIU LAIVU.

Šiandien laukia plaukimas tarp fiordų, salų ir negyvenamų pakrančių. Magdalenos fiordas pasitiks įspūdingu kraštovaizdžiu. Jį supa statūs uolėti krantai, kuriuos formavo ledynai prieš tūkstančius metų. Viršūnės padengtos sniegu, o vanduo – ramus ir gilus, suteikiantis idealias sąlygas stebėti gamtą. Fjordo ilgis siekia apie 8 km, plotis – apie 5 km, o krantai atskleidžia senovinius geologinius sluoksnius. Jei oro sąlygos leis, bus galimybė išlipti į krantą ir apžiūrėti XVI a. statytą banginių medžioklės stotį, kuri mena regiono istoriją ir žmonių gyvenimą Arkties kraštuose.

Plaukiant laivu galėsite stebėti laukinius gyvūnus. Baltosios meškos dažnai matomos netoli pakrančių arba vaikštinėjančios ant ledo. Ruoniai ir jūros vėpliai dažnai aktyviai plaukioja vandenyje. Virš fiordo skraido įvairūs paukščiai. Apie gyvūnus, vandenyną ir kraštovaizdį daug žino patyrę vadovai,  šių sričių specialistai, kurie laive pasakos įdomiausias istorijas, patars, kaip ir kada geriusia stebėti gyvūnus ir gamtą.

Pakrantėse yra daugybė nedidelių įlankų, uolų ir smailių viršūnių, kurios kuria unikalų peizažą. Plaukimas poliariniu laivu suteikia galimybę pamatyti krantą iš skirtingų pusių, stebėti besimainančias vandens spalvas ir gėrėtis Arkties gamtos didybe.

Nakvynė laivo kajutėje

LIEPOS 7 DIENA. PLAUKIMAS POLIARINIU LAIVU.

Šiaurės Vakarų Špicbergeno nacionalinis parkas – fiordai, ledynai ir laukinė gamta. Šiandien atplauksite į Šiaurės Vakarų Špicbergeno nacionalinį parką – ledinę ir įspūdingą vietovę, kur tyvuliuojančiame vandenyje atsispindi smailios kalnų viršūnės. Špicbergeno vardą šiam regionui davė XVII a. tyrinėtojas Vilhelmas Barencas (1596 m.), kai pirmą kartą aprašė šias šiaurines salas.

Iš laivo denio grožėsitės dramatiškais Špicbergeno fiordais. Plauksite ketvirtu pagal dydį Woodfiordu, iki didingo Monako ledyno, kurio masyvūs ledo liežuviai leidžiasi tiesiai į vandenyną. Ši vietovė ypatinga dėl kraštovaizdžio kontrastų: nuo plataus lygumų ruožo iki aukštų snieguotų viršūnių. Kelionės metu Arkties gamtos specialistai pasakos apie ledynus, fiordų geologiją, laukinę gamtą.

Taip pat, plaukiant tolyn į šiaurę, būna puiki proga pamatyti banginius. Šiaurinėje Špicbergeno dalyje dažniausiai galima išvysti kelių rūšių banginius ir narvalus, kurie migruoja Arkties vandenyse. Banginių pasirodymai gali būti netikėti – jie iškyla į paviršių įkvėpti, o gidai padeda nustatyti jų rūšis. Plaukiant, jei sąlygos leis, pasieksite 80 Šiaurės lygiagretę ir Morfeno salą, kur atsiveria dar daugiau laukinės gamtos vaizdų. Fjordo pakrantės kontrastai ir ledyno masyvumas puikiai iliustruoja Arkties kraštovaizdžio grožį.

Nakvynė laivo kajutėje

LIEPOS 8 DIENA. PLAUKIMAS POLIARINIU LAIVU.

Šiandien jūsų laukia nuostabus plaukimas Kongsfiordu, didžiausiu Šiaurės Vakarų Špicbergeno fiordu. Kraštovaizdis čia ypatingai įvairus: nuo plačių tundros lygumų iki kalnų viršūnių, didingų ledynų. Plaukdami pastebėsite Mitros viršūnę. Ši vieta puikiai iliustruoja Arkties kontrastus: nuo akinančiai baltų ledynų iki tamsių uolienų ir žaliuojančių tundrų pakraščių. Fiordo gale išvysite Kongsbreen ledyną – 19 km ilgio ledyną, kuris įspūdingai nusidriekia iki vandens. Jo paviršiuje kyšo trys uolos, pavadintos Nora (Norvegija), Dana (Danija) ir Svea (Švedija). Šios uolos nuo seno padeda tyrinėtojams orientuotis fiorde ir tapo simbolinėmis vietovės orientyro taškais.

Toliau kelionė tęsiasi į Ny-Ålesundą (78°55′ šiaurės platumos). Anksčiau čia vyko anglių gavyba, o šiandien Ny-Ålesundas yra pažangi Arkties mokslinių tyrimų stotis, kur dirba tyrėjai iš viso pasaulio. Čia galėsite pamatyti tyrimų bazes, senas industrines pastatų liekanas ir susipažinti su regiono istorija.

Nakvynė laivo kajutėje.

LIEPOS 9 DIENA. PLAUKIMAS POLIARINIU LAIVU. GRĮŽIMAS Į LONGJYRBIENO UOSTĄ.

Po įspūdingo Arkties turo, sugrįšite į Longjyrbieno uostą. Pervežimas į viešbutį ir poilsis.

Pailsėję, galėsite apsilankyti Svalbard Bryggeri - šiauriausioje alaus darykloje pasaulyje. Čia gaminamas alus iš tirpsmo vandens, surinkto iš senovinių ledynų. Gamykloje rengiamos degustacijos*.

Taip pat glėsite išbandyti šiauriausią pasaulyje pirtį* ir pasimėgauti šiaurietiškomis karštomis garų procedūromis. Tiems, kurie drąsūs, siūloma išsikaitinus trumpam įšokti į Arkties vandenyną, patirti ledinę poliarinio vandens temperatūrą ir pasijausti tarsi tikru Arkties tyrinėtoju. Tai nuostabi patirtis ir puiki proga atsipalaiduoti.

Nakvynė viešbutyje Longjyrbriene.

Restoranuose verta paragauti tradicinių Svalbardo patiekalų – ruonienos, elnienos, ar banginio steiko, arktinės menkės, džiovintos banginio mėsos arba vietinių jūros gėrybių. Desertui dažnai siūlomas bruknių ar šaltalankių pyragas, populiarus visoje Arkties zonoje.

Norintieji daugiau įspūdžių, gali pasirinkti papildomą vakarinį turą*.

LIEPOS 10 DIENA. LONGJYRBIENAS.

Laisva diena poilsiui. Galėsite toliau tyrinėti Longjyrbieną. Svalbardo suvenyrai – išskirtiniai ir autentiški: čia rasite rankų darbo vilnonių megztinių, šalikų, vietinių menininkų tapybos darbų ir nuotraukų, taip pat papuošalų iš ragų bei šiaurės elnių odos. Populiarūs ir suvenyrai su baltosiomis meškomis – Arkties simboliu.

Arba norintys galės vykti į papildomą rytinį turą*.

Vakare vykstame į oro uostą.

SKRYDIS LONGJYRBIENAS – OSLAS 22:25 – 01:20 +1

Nakvynė Osle, viešbutyje šalia oro uosto.

LIEPOS 11 DIENA. Ryte iš viešbučio vykstame į oro uostą.

Skrydis: OSLAS – VILNIUS  11:40 – 14:30