MAROKAS. PATIRČIŲ TAKAIS

Atvykus į Marakešą mus pasitinka visiškai kitoks ritmas. Pervežimas į riadą Medinoje, nedidelis poilsis, o vakare – pasivaikščiojimas po Jemaa el Fnaa aikštę. Tai vieta, kur Marokas pulsuoja visu kūnu: būgnai, kvapai, maistas, apelsinų sultys, kalbėtojai, šokėjai, gyvečių kerėtojai - gyvybės verpetas.
Nakvynė riade – autentiškame, gal kiek triukšmingame, bet  tikrai jaukiame prieglobstyje.

Po pusryčių keliaujame pasivaikščioti į Marakešo Mediną: spalvos, kvapai, rankų darbo dirbtuvės. Lankome Ben Jusufo medresę – buvusią islamo mokyklą, vieną gražiausių architektūros perlų su raižiniais, mozaikomis ir ramiu kiemeliu. Toliau – rūmai (Bahia arba Badi), kuriuose galima pajusti senųjų valdytojų didybę ir subtilius ornamentus.

Po pietų paliekame miestą ir kylame į Atlaso kalnus. Kelias vingiuoja aukštyn, o oras tampa vis gaivesnis. Atvykstame į Imlil – kalnų miestelį, kuris yra vartai į žygių pasaulį.

Nakvynė šeimos svečių namuose su vaizdu į Toubkal – aukščiausią Šiaurės Afrikos kalną. Tai vieta, kur iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, o vakarienė kvepia namų šiluma.

Šiandien – visos dienos žygis. Kylame nuo 1500 m iki maždaug 2300 m aukščio (galima bus rinktis ir lengvesnį žygio variantą). Kelias veda per berberų kaimelius, kuriuose gyvenimas teka lėtai ir natūraliai: moterys skalbia upelyje, piemenys gano avis, kalnų oras kvepia mėtų arbata ir vilna.

Aplankome 2000 m aukštyje įsikūrusį kaimą, sustojame prie krioklio, o pietus valgome prie krioklio ar ant kalno šlaito – su vaizdu, kuris atrodo tarsi iš kito pasaulio.

Tai žygis, kuris ne tiek reikalauja ištvermės, kiek leidžia pajusti ritmą: žingsnis, kvėpavimas, tyla, vaizdas.
Nakvynė – tie patys jaukūs svečių namai.

Ryte išvykstame ilgesniu, bet vienu gražiausių kelių Maroke – per Tizi n’Tichka perėją (2260 m). Kalnai čia atsiveria visu grožiu: šlaitai, vingiai, terasos ir berberų kaimai.

Pakeliui lankome Ait Benhaddou, UNESCO saugomą molinę tvirtovę. Tai vieta, kur buvo filmuoti „Sostų karai“, „Gladiatorius“ ir daugybė kitų filmų. Siauromis gatvelėmis kylame į viršų, kur atsiveria slėnio panorama, kur vietiniai amatininkai siūlo savo gaminius. Gera klaidžioti šiomis jaukiomis gatvelėmis, kopinėti laiptais.

Po pietų pasiekiame Skoura oazę – žalią pasaulį viduryje dykumos. Tai vieta, kur palmių giraitės dengia šimtus hektarų, o po jomis slepiasi gyvenimas.
Nakvynė jaukiuose svečių namuose oazės glėbyje.

Po pusryčių mūsų laukia dviračių turas po Skourą – oazę, kurioje tarp palmių giraičių slepiasi šimtai metų gyvuojanti žemdirbystės tradicija. Tai lėtas, švelnus rytas, leidžiantis pajusti vietinių žmonių ritmą: irigacinės sistemos šnarėjimą, darbo įrankių skambesį, žalią gyvybę ten, kur, regis, jos neturėtų būti.

Po pietų kelias mus veda į vieną gražiausių ir romantiškiausių Maroko vietų – Rožių slėnį (Valée des Roses). Ši vieta garsi savo unikaliomis Damaskinių rožių plantacijomis, kurių žydėjimas prasideda balandį–gegužę, bet slėnis yra nuostabus visus metus.

Čia sustojame trumpam pasivaikščioti ir aplankyti mažus šeimos ūkius, kuriuose gaminami rožių vanduo, natūralūs aliejai, muilai ir kiti kvapnūs produktai. Vietiniai pakviečia paragauti šviežio rožių vandens ar arbatėlės – labai švelnus, tikras patyrimas, kuris maloniai „įžemina“ po intensyvesnio rytmetčio.

Toliau keliaujame į Dades slėnį, kur laukia kvapą gniaužiantys vaizdai: vingiuoti serpantinai, dramatiškos uolos, garsieji „Monkey Fingers“.

Vakaras – jaukus, ramus, su namuose gaminta vakariene vietinių svečių namuose, iš kurių matosi uolėti slėnio kontūrai.

Nakvynė Dades slėnyje.

Maroką galima pamatyti pro autobuso langus ar trumpam stabtelėjus apžvalgos aikštelėse, bet pajusti jį gali tik eidamas. Šiandien laukia 3–4 val. žygis Dades kanjonu – siaurais takais, per akmenis, kartais per vandenį, tarp įspūdingų uolų, kurios saulėje keičia spalvas.

Po žygio – pietūs, o po jų keliaujame į Merzougą, Sacharos prieigas. 

Nakvynė viešbutyje prie dykumos.

Po pusryčių laukia džipų turas po Merzougos regioną: aplankysime juodosios dykumos vietoves, berberų kaimus, muziejų po atviru dangumi,  skriesime nesibaigiančiomis kopomis. 

Po pietų keliaujame į dykumą – kupranugariai, oranžinės kopos, tyla, kurios negalima nusakyti žodžiais.
Nakvynė dykumos stovykloje, žvaigždės tokios ryškios, kad atrodo, jos liečiasi prie Tavęs.

Ryte atsisveikiname su dykuma ir leidžiamės į kelionę Šiaurės link. Tai diena, kai Marokas keičiasi akyse: oranžinės kopos pereina į akmenuotas plynaukštes, tada į žaliuojančius slėnius ir galiausiai – į Feso derlingą, sodrią aplinką. Kelias ilgas, bet kupinas ramybės ir peizažų įvairovės.

Atvykę į Fesą apsistojame ramesnėje miesto dalyje, kur galima atsikvėpti po intensyvesnių dienų ir pasimėgauti lengvesniu tempu.

Vakare norintieji turės galimybę patirti tikrą marokietiško hamamo ritualą: šiltą garinę pirtį, tradicinį juodo muilo įtrinimą, kūno šveitimą ir atpalaiduojantį masažą. Tai viena seniausių Maroko tradicijų, padedanti nuplauti kelionės nuovargį ir pasiruošti naujai kelionės krypčiai – švelniam, mėlynam Šefšauenui.

Nakvynė Fese.

Ryte, po neilgo pasivaikščiojimo po Fesą, vykstame į Šefšaueną – miestą, kuris atrodo nupieštas akvarele. Mėlynos sienos, gėlės, fontanų čiurlenimas – viskas čia kuria švelnią, ramią atmosferą.

Po apsilankymo medinoje leidžiamės į 1,5–2 val. žygį nuo Ras El Ma krioklio. Takas vingiuoja per kalnų šlaitą, iš viršaus matosi visas mėlynasis miestas. Tai vienas gražiausių ir ramesnių žygių kelionėje.

Nakvynė riade Šefšaueno kalnų apsuptyje.

Paliekame Šefšaueną ir keliaujame link Tanžero – miesto, kuriame susitinka dvi jūros ir dvi kultūros. Pakeliui sustojame trumpiems pasivaikščiojimams per Rifų kalnus – takai, žali slėniai, mažos berberų trobelės, tyla ir oras su žemės kvapu.

Atvykus į Tanžerą – vakarinis pasivaikščiojimas prie Atlanto.
Nakvynė Tanžere.

Ši diena – gamtai ir vėjui.

Lankome Cap Spartel, vietą, kurią skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra. Nuo čia prasideda vienas gražiausių kelionės žygių – pakrantės takas iki Achakar Beach (1,5–3 val.). Kelias driekiasi palei skardžius, o apačioje ritmiškai daužosi bangos. Tai žygis, kuris ramina ir pripildo.

Vėliau – Heraklio urvai, vieta, kuri jungia legendas ir gamtos kūrybą.

Vakare galime vykti į Asilah, ramų baltą pakrantės miestelį, kuriame gera praleisti paskutinį vakarą.

Nakvynė Tanžere.

Pervežimas į Tanžero oro uostą ir kelionė į Lietuvą.